Perkant sprogimui atsparius šildytuvus dažniausia bendravimo spraga — pirkėjas, tepasakantis „man reikia sprogimui atsparaus". Apsaugos tipų yra daug; kuris tinka, priklauso nuo degiosios medžiagos, jos buvimo trukmės ir didžiausios įrenginio paviršiaus temperatūros.

Pirmiausia nustatykite zoną

0 zona — kur degiosios dujos yra nuolat, 1 zona — kur jos gali trumpam atsirasti įprastos veiklos metu, 2 zona — kur jos gali atsirasti tik gedimo atveju. Šildytuvai 0 zonoje beveik nenaudojami; pagrindiniai atvejai yra 1 ir 2 zonos.

Zona lemia apsaugos tipą. 1 zonai paprastai reikalingas sprogimui atsparus Exd gaubtas arba padidinto saugumo Exe; 2 zonoje galima naudoti Exd, Exe ir kai kuriais atvejais Exn (nekibirkščiuojantį). Vietiniuose projektuose dar reikia patikrinti dulkių aplinką: dulkėms taikoma ExtD sistema, nuo dujų standartų atskiras rinkinys.

Dujų grupė ir temperatūros klasė

IIB ir IIC skirtumas slypi reprezentacinėse bandomosiose dujose: IIB naudoja etileną, IIC — vandenilį ir acetileną. IIC yra griežtesnė ir apima IIB. IIC klasės įrangą galima naudoti IIB aplinkoje, bet ne atvirkščiai.

Temperatūros klasės T1–T6 atitinka didžiausias paviršiaus temperatūras nuo 450°C iki 85°C. Tai lengviausiai pamirštamas punktas: šildytuvas, kurio terpės temperatūra 200°C, o elemento paviršius pasiekia 300°C, yra nesaugus T4 (135°C) aplinkoje — reikia rinktis T2 ar aukštesnę klasę arba mažinti paviršinę apkrovą.

Metodas — surasti objekte esančių degiųjų dujų užsidegimo temperatūrą. Benzenas užsidega maždaug prie 555°C (T1), eteris — maždaug prie 170°C (T4). Įrenginio temperatūros klasė turi būti žemesnė už šią vertę.

Trys konstrukciniai punktai

Atskira gnybtų kamera: kaitinimo elementas ir gnybtai turi būti atskirose kamerose, kurias skiria sprogimui atspari siūlė arba sandari įvorė. Nuotėkis terpės pusėje neturi tiesiogiai patekti į gnybtų kamerą.

Šaltojo galo ilgis: atstumas nuo flanšo paviršiaus iki kaitinimo zonos turi būti pakankamas, kad tarpinės sritis išliktų žemiau tarpinės temperatūros ribos. Esant aukštai temperatūrai tai paprastai 100 mm ar daugiau.

Įžeminimas ir potencialų išlyginimas: sprogimui atspari įranga reikalauja patikimo įžeminimo — metalinis korpusas, gnybtų kamera ir laikiklis visi prijungti prie tos pačios įžeminimo šynos, o įžeminimo varža mažesnė nei 4 Ω.

Medžiaga — ne vien korozijos klausimas

Sieringos terpės ardo nikelio-chromo vielą, o chloringos sukelia 304 įtempių koroziją — tai visiems žinoma. Lengvai pamirštamas vandenilis: jis sukelia metalų vandenilinį trapėjimą, o įprastas nerūdijantysis plienas ilgainiui praranda stiprumą, todėl reikalingos tam tikros markės.

Be to, gnybtų kameros sprogimui atsparių siūlių paviršių negalima dažyti ar braižyti, o montuojant ir prižiūrint reikia tepti antikorozinį tepalą. Objekte tai dažnai apleidžiama, ir apsauga nuo sprogimo žlunga.

Dokumentacija turi būti išsami

Su tinkamu sprogimui atspariu šildytuvu turi būti pateikiamas atitikties sertifikatas, sertifikatą atitinkantys vardinės lentelės duomenys, sujungimo schema ir sprogimui atsparių siūlių priežiūros instrukcijos. Sertifikate nurodytas modelis, temperatūros klasė ir taikoma zona turi atitikti faktines eksploatavimo sąlygas — nepriimkite vien todėl, kad matote Exd ženklą.

Įtraukite tai į techninį susitarimą pirkimo metu; tai kur kas naudingiau nei ginčytis vėliau.